Apie teismą

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMO ISTORIJA

1918 m. vasario 16 d., paskelbus Lietuvos valstybės atkūrimą, pirmos instancijos teismų istorija prasidėjo nuo taikos teismų, tačiau pirmiausia buvo paruošta įstatyminė bazė.

Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų sistemą 1918 m. lapkričio 28 d. įteisino Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Pagal minėtą įstatymą žemiausios grandies teismai buvo taikos teismai, kuriuose dirbo taikos teisėjai. Taikos teisėjai pakeitė veikusius rusų valsčiaus teismus, žemiečių viršininkus, miesto teisėjus ir apygardos teismo apskričių narius. Taikos teisėjus skyrė ir atleido teisingumo ministras.

Lietuvoje teismai buvo pradėti steigti vadovaujantis pirmojo Lietuvos teisingumo ministro Petro Leono 1918 m. gruodžio 14 d. įsaku. 1918 m. gruodžio 15 d., Lietuvos teismų atkūrimo dieną, šiaulietis teisininkas Peliksas Bugailiškis buvo paskirtas vienu pirmųjų nepriklausomos Lietuvos taikos teisėju Šiaulių krašte. Jis dirbo pirmojoje 1918 m. gruodžio 10 d. įsteigtoje taikos teisėjo nuovadoje, kuri apėmė Šiaulių miesto, Šiaulių ir Meškuičių valsčių teritorijas. P. Bugailiškis minėtas pareigas ėjo iki 1922 m. liepos 1 d.

Šiaulių antroji taikos teisėjų nuovada buvo įkurta 1919 m. rugpjūčio mėnesį (teisėjas Adolfas Butkys). Ji nagrinėjo bylas Joniškio ir Žagarės rajonuose. Šiauliuose veikė du taikos teismai. Kuršėnai turėjo savo apskritį, todėl ten taikos teisėjo nuovada buvo įsteigta 1918 metais.

Po 1933 m. teismų reformos taikos teismai buvo pavadinti apylinkių teismais. Šiauliuose pirmos ir antros nuovados taikos teismai buvo panaikinti ir įsteigtas vienas Šiaulių apylinkės teismas, kuris veikė ne tik Šiaulių miesto teritorijoje, bet ir Šiaulių, Kuršėnų, Meškuičių, Padubysio, Gruzdžių ir Šaukėnų valsčiuose. 

Tarybiniais metais veikė miestų ir rajonų liaudies teismai.

1990 m. kovo 11 d., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Šiaulių miesto liaudies teismas buvo pavadintas Šiaulių miesto teismu. 

1992 m. kovo 12 d. priimtas įstatymas dėl apylinkių teismų įsteigimo, todėl vietoj veikusių miestų ir rajonų teismų buvo įsteigti apylinkių teismai. 1993 m. Šiaulių miesto teismas buvo perorganizuotas į Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Šiaulių miesto apylinkės teismas iki 1995 m. buvo įsikūręs Dvaro g. 83, dabartiniuose Šiaulių apygardos teismo rūmuose. 1995 m. Šiaulių miesto apylinkės teismas persikėlė į pastatą Vilniaus gatvėje 247. Minėtame pastate tarybiniais metais veikė Karininkų namai. Po dvejų metų (1997 m.) buvo pastatytas priestatas, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismas tapo erdvesnis.

2013 m. sausio 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas ir Šiaulių rajono apylinkės teismas reorganizuoti, sujungiant juos į vieną Šiaulių apylinkės teismą. Šiaulių apylinkės teismo veiklos teritorija buvo Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybės.

Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė – Gema Janušienė, pavaduotojai – Rasa Milvydaitė ir Arūnas Bartkus. Teisme buvo 27 teisėjų etatai. Iš viso dirbo beveik 130 darbuotojų: teisėjai, teisėjų padėjėjai, teismo posėdžių sekretoriai, raštinės ir kiti darbuotojai.

Teismas veiklą vykdė trijuose pastatuose. Baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos buvo nagrinėjamos Vilniaus g. 247 (buvusiame Šiaulių miesto apylinkės teisme), civilinės bylos buvo nagrinėjamos  Dvaro g. 81 (buvusiame Šiaulių rajono apylinkės teisme). Teismo archyvas buvo įsikūręs Vytauto g. 149.

2017 m. spalio 23 d. Šiaulių apylinkės teismas persikraustė į kitas patalpas tuometinėje P. Cvirkos gatvėje 77 (dabar – Algirdo Juliaus Greimo gatvė). Persikraustymas iš trijų skirtingose miesto vietose esančių pastatų į vieną vyko nuo 2017 m. spalio 2 d. iki spalio 27 d. Teismo lankytojai persikraustymo proceso nepajuto – teismas darbo nenutraukė nei vienai dienai.

2018 m. Lietuvoje įvykdyta teismų reforma. Nuo 2018 m. sausio 1 d. vietoj 49 apylinkių teismų liko 12-ka: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Plungės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regiono apylinkės teismai su 4–5 padaliniais (teismo rūmais) bei Vilniaus miesto apylinkės teismas. Be minėtų teismų, toliau savo veiklą vykdo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir 5 apygardų teismai.

Vykdant teismų reformą nuo 2018 m. sausio 1 d. nustojo egzistavę savarankiški Raseinių rajono, Radviliškio rajono, Pakruojo rajono, Kelmės rajono ir Joniškio rajono apylinkių teismai. Visi minėti apylinkių teismai kartu su Šiaulių apylinkės teismu tapo naujojo teismo – Šiaulių apylinkės teismo – dalimis. Po didžiosios reformos, nuo 2018 m. sausio 1 d., Šiaulių apylinkės teismą sudaro šeši teismo rūmai – Joniškio rūmai, Kelmės rūmai, Pakruojo rūmai, Radviliškio rūmai, Raseinių rūmai ir Šiaulių rūmai.

Šiaulių apylinkės teismo rūmai ir jų veiklos teritorijos:  

1. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai. Jų veiklos teritorija – Joniškio rajono savivaldybės teritorija;
2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai. Jų veiklos teritorija – Kelmės rajono savivaldybės teritorija;
3. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai. Jų veiklos teritorija – Pakruojo rajono savivaldybės teritorija;
4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai. Jų veiklos teritorija – Radviliškio rajono savivaldybės teritorija;
5. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai. Jų veiklos teritorija –  Raseinių rajono savivaldybės teritorija;
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai. Jų veiklos teritorija – Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių rajono savivaldybės teritorija.

Šiaulių apylinkės teismas pagal darbuotojų skaičių išaugo beveik dvigubai: 47 teisėjai, iš viso 235 etatai.

2017 m. gruodžio 31 d. baigėsi Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės G. Janušienės ir dviejų teismo pirmininko pavaduotojų – R. Milvydaitės ir A. Bartkaus – kadencijos (teismų vadovų kadencija – penkeri metai). Gruodžio 18 d. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl teisėjo Audriaus Sadausko paskyrimo Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju. Naujas teismo pirmininkas ir pavaduotojas nebuvo paskirti, todėl nuo 2018 m. sausio keturis mėnesius laikinai Šiaulių apylinkės teismui vadovavo teismo pirmininko pavaduotojas A. Sadauskas.

2018 m. balandžio 27 d. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl Šiaulių rūmų teisėjos R. Milvydaitės paskyrimo Šiaulių apylinkės teismo pirmininke ir dėl Šiaulių rūmų teisėjo Ernesto Šukio paskyrimo Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju. Naujieji vadovai pareigas pradėjo eiti nuo gegužės 2 d.

2021 m. kovo pradžioje gatvė, kurioje įsikūrę Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, pavadinta Algirdo Juliaus Greimo vardu. Naujas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų adresas: Algirdo Juliaus Greimo g. 77, LT-77165 Šiauliai.

2023 m. sausio 3 d., pasibaigus teismo pirmininko pavaduotojo A. Sadausko kadencijai, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja A. Karpytė laikinai ėjo teismo pirmininko pavaduotojo pareigas. Nuo 2023 m. gegužės 3 d. teisėja A. Karpytė laikinai ėjo Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pareigas, kadangi baigėsi buvusių vadovų – teismo pirmininkės R. Milvydaitės ir teismo pirmininko pavaduotojo E. Šukio – kadencijos.

2023 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo pirmininku skyrė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėją Ernestą Šukį. 

Naudota literatūra

1. Vilbikas. Šiaulių apygardos teismų istorija (1915–1945 ir 1990–2006). 2007, Šiauliai.