NAUJIENOS

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose Kelmėje paskelbtas nuosprendis dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. 2025 m. birželio 19 d. šunį Gausą už pavadėlio laikiusiam Kęstučiui Butkui skirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, šunį kastuvu daužiusiai Ilonai Ščerbinskienei – 60 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 m. be intensyvios priežiūros.

Abiem kaltinamiesiems skirti įpareigojimai: K. Butkui viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiama jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas; I. Ščerbinskienei – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas abiem kaltinamiesiems paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose. Be to, abiem kaltinamiesiems solidariai reikės sumokėti teismo priteistą 1 753 Eur turtinę žalą už šuns gydymą.

Teismas nustatė, kad K. Butkus ir I. Ščerbinskienė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2025 m. birželio 19 d. gyvenamojo namo kieme, bendrininkų grupėje žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kaltinamasis K. Butkus laikė I. Ščerbinskienės sugyventiniui priklausantį šunį už pavadėlio, o I. Ščerbinskienė tyčia kastuvu sudavė šuniui ne mažiau kaip 12 smūgių į galvą ir kaklą, po to kaltinamieji jį užkasė. Gyvūnui buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, kurie pavojingi jo gyvybei.

Teismas konstatavo, kad kaltinamoji I. Ščerbinskienė padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo augintinį – gyvūną, jį suluošindama, suduodama jam daugybinius smūgius į gyvybiškai svarbias jo kūno vietas, kita vertus, matyti, kad kaltinamoji jau ne vienerius metus turi sveikatos sutrikimų, alkoholio vartojimo problemą ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika pasižymėjo smurtiniais veiksmais gyvūno atžvilgiu, tačiau teismas nenustatė, kad dar iki nusikalstamos veikos padarymo buvo susiformavusios jos antivisuomeninės nuostatos, taip pat nėra pagrindo teigti, kad kaltinamoji yra nekoreguotina asmenybė. 

„Neizoliavus I. Ščerbinskienės nuo visuomenės, tačiau prižiūrimai probacijos, ji turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme ir spręsti sveikatos ir alkoholio vartojimo problemas, kurios iš dalies ir lėmė nusikalstamos veikos padarymą, kad toks jos elgesys daugiau nebepasikartotų“, – sako baudžiamąją bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose Kelmėje teisėja Asta Benetytė.

Kaltinamasis K. Butkus apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad I. Ščerbinskienė atėjo pas jį į kiemą ir atsivedė šunį, sakė, kad šuo jai yra nereikalingas ir jį reikia užmušti. Jis jai padėjo tai padaryti laikydamas šunį už pavadžio. 

Kaltinamoji I. Ščerbinskienė pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad pati kastuvo metaline darbine plokšte mušė šunį. Tuo metu iš gretimo namo moteris ėmė kažką ant jų šaukti. Jie išsigando ir nuėjo už ūkinio pastato, kad moteriškė jų nematytų. Už ūkinio pastato ji dar du kartus kastuvo metaline darbine plokšte sudavė šuniui per galvą. Ji galvojo, kad šuo yra negyvas, todėl liepė K. Butkui užkasti.

Antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamoji savo pirminius parodymus pakeitė, kaltės nebepripažino ir paaiškino, kad neprisimena, kad būtų mušusi, kankinusi ir sužalojusi šunį.

„Kaltinamosios I. Ščerbinskienės paaiškinimus, neigiant žiaurų elgesį su šunimi, teismas laiko jos pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti“, – sako teisėja A. Benetytė.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo K. Butkaus parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nuoseklūs ir atitinka teismo ištirtus įrodymus. Teismas taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių K. Butkus būtų suinteresuotas apkalbėti I. Ščerbinskienę. 

Būtent kaltinamosios parodymai apie jos žalojamą šunį, duoti pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, atitinka kaltinamojo K. Butkaus, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus ir byloje esančius įrodymus.

Įvykį mačiusi liudytoja kaltinamųjų ir nukentėjusiojo nepažįsta, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji suinteresuota apkalbėti kaltinamuosius. Moteris tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad pro langą pamatė, kad pas K. Butkų moteris atsivedė šunį. Netrukus pastebėjo, kad K. Butkus kieme už pavadžio laiko šunį, o moteris atsinešė kastuvą ir juo pradėjo daužyti šunelį. Liudytoja išbėgo į lauką ir ėmė šaukti, pranešė policijai.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui.