NAUJIENOS

39-erius metus Rasa Budreckienė dirba teismo posėdžių sekretore Raseinių teisme. Moteris apie teismą, kuriame dirbo ir jos mama ir kurį laiką tėtis, sužinojo vos pradėjusi vaikščioti. Šeima gyveno netoli teismo. Taip jau susiklostė gyvenimas, kad aštuoniolikmetė Rasa taip pat pradėjo dirbti teisme ir tai yra vienintelė jos gyvenimo darbovietė, ir vienintelės užimtos teismo posėdžių sekretorės pareigos.

Tokių darbuotojų kaip Rasa vienetai

Visą gyvenimą R. Budreckienė dirba tame pačiame teisme. Per tą laiką buvo daug pokyčių: ne kartą keitėsi teismo pavadinimai, teismo pirmininkai, kolegos. Teismo posėdžių sekretorė sako, kad apie kitą darbą niekada ir negalvojusi. O kaip būtų galima keliais sakiniais apibūdinti teismo posėdžių sekretorės darbą, anot Rasos, pirmiausia darbas yra įdomus, bet sunkus ir reikalaujantis daug žinių. Dar daug kas priklauso ir nuo teisėjo, su kuriuo dirbi, ir nuo pačios savęs: darbo tempo, sugebėjimo perimti žinias, informaciją, susiskirstyti darbus. Reikia būti raštingam, suprasti ką rašyti ir kaip, mokėti bendrauti, išklausyti, nerodyti savo emocijų.

„Juk mes pasitinkame žmones, atsakome į jų klausimus, parodome kur eiti. Be teismo posėdžių sekretorės byla vykti negali, – sako ilgametė Raseinių rūmų darbuotoja.

Per 39-ius metus R. Budreckienė dirbo su 5 teisėjais. Tiesiog likimas taip lėmė, kad teko dirbti su labai puikiais teisėjais nuo pat darbo pradžios iki šios dienos.

„Visas teismas sukosi smegenyse“, – šypsosi R. Budreckienė

Rasos tėvai susipažino Raseinių teisme. Jos tėtis dirbo vykdytoju, mama, atvažiavusi į Raseinius, taip pat įsidarbino teisme vykdytoja. Kuomet susituokė, vienas iš šeimos narių turėjo išeiti iš darbo. Teisme liko dirbti Rasos mama. Jos darbo stažas teisme – 25 metai. 

Jauna šeima ir gyveno tame pačiame dviejų galų mediniame name, kur buvo įsikūręs teismas: vienoje pusėje – teismas, kitoje, vieno kambario bute, gyveno Rasos tėvai.

„Aš nuo vaikystės teisme, – šypsosi R. Budreckienė. – Visas teismas sukosi mano smegenyse.“

Darbo pradžia

„Nors pas mamą dažnai užeidavau į teismą, tačiau apie teismo posėdžių sekretorės darbą neišmaniau“, – sako R. Budreckienė. Baigusi vidurinę mokyklą, Rasa išvyko mokytis į Vilnių sekretore-mašininke. Mokslai buvo tik prasidėję, visus pirmakursius išvežė dirbti į kolūkį. Ir tuomet Rasa gavo mamos laišką, kuriame mama kvietė dukrą grįžti namo.

„Pasirodo, teisme staiga prireikė teismo posėdžių sekretorės.  Aš mečiau mokslus ir pradėjau dirbti, tiesiog atvykus pokalbiui, tuometinis teismo pirmininkas mane įkalbėjo – šypsosi Rasa. – Buvau dar labai jauna. 10 dienų jau dirbau teisme, kai sukako 19-a metų“. 

R. Budreckienės darbas teisme prasidėjo 1985 m. lapkričio 11 d. ir visą laiką toje pačioje įstaigoje ir tose pačiose pareigose. „Man patiko darbas. Įdomu buvo. Kasdien viskas keisdavosi“, – prisimena Rasa. Ji įsiminė visus kolegų patarimus. Jauną darbuotoją paskyrė dirbti su tuometiniu Raseinių teismo pirmininku, teisėju Beniumi Šumnausku, kuris nagrinėjo sunkių nusikaltimų bylas, nužudymai, plėšimai ir kiti sunkūs nusikaltimai. Rasa iki šiol prisimena jo patarimus. Iš pradžių buvo labai sunku – suspėti ranka užrašyti viską, ką sako proceso dalyviai. Teismo posėdžių įrašai nebuvo daromi, reikėjo labai greitai rašyti. Teisėjas B. Šumnauskas jaunai darbuotojai patarė išsamiai užrašyti tik tai, ką proceso dalyviai pasako, atsakydami į jo užduotus klausimus. Rasa taip ir darė.

Mokslai

1987 m. Rasa Vilniuje pradėjo studijuoti teisę. Ji dirbo Raseinių teisme ir mokėsi. Tačiau po metų nusprendė mesti mokslus. „Lengvai įstojau, lengvai ir mečiau, bet tuomet taip atrodė, kad bus geriau“, – prisimena moteris.

Laikas ėjo, viskas keitėsi. Norint dirbti teisme teismo posėdžių sekretore, reikėjo išsilavinimo. 2004 m. R. Budreckienė įstojo mokytis į Kauno kolegiją, studijavo teisę ir sėkmingai baigė.

R. Budreckienės brolio A. Burneikos nutapytas didžiulis paveikslas – Raseinių rūmuose

1989 m. Raseiniuose buvo pastatytas naujas teismo pastatas. Nors tuo laiku teismo pavadinimas buvo kitas, ant pastato buvo užrašyta „Teisingumo rūmai“.  Šis užrašas tebėra iki šiol.

Iki šiol yra išlikęs ir pastato interjero akcentas – didžiulis paveikslas, kurį nutapė vyresnysis Rasos brolis – Almantas Burneika. Paveikslas – labai didelis, sudarytas iš 5-ių dalių. Jame vaizduojama teisingumo deivė Temidė, teisėjai.