NAUJIENOS

Spalio pradžioje  Lietuvos teisėjų bendruomenė pažymėjo neeilinę datą – Teisėjų etikos kodekso dvidešimtmetį. Šiam įvykiui skirta konferencija įvyko barokinėse Vilniaus paveikslų galerijos erdvėse. Konferencijoje dalyvavo ir Šiaulių apylinkės teismo pirmininkas Ernestas Šukys.

Tariant sveikinimo žodį Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis akcentavo, kad tai yra unikalus norminis aktas, mat per du dešimtmečius nebuvo nė karto keistas ar pildytas. Teisėjų Etikos kodeksas nebuvo priimtas jokios kitos valdžios institucijų ar parengtas Europos institucijų, jį rengė patys teisėjai, o priimtas jis visuotiniame teisėjų susirinkime. Todėl A. Kabišaitis juokavo, kad kokį kodeksą patys teisėjai priėmė, tokį ir turime.

Konferencijoje pranešimą skaičiusi VU Istorijos fakulteto prof. dr.  Irena Valikonytė apžvelgė, kaip keitėsi reikalavimai teisėjams ir teisėjų elgesiui visuose trijuose LDK Statutuose. Teisėjai paprastai nebuvo profesionalūs teisininkai – tai buvo bajorai, kurie, be kitų pareigų, ėjo ir teisėjų pareigas.

Nuo II Statuto įsigaliojimo teisėjams buvo nustatytas reikalavimas mokėti rašyti. Teisėjai savo pareigas galėjo vykdyti tik blaivūs, o praleidus tris teismines sesijas iš eilės, teisėjas buvo šalinamas iš teisėjų. Statutai reglamentavo ir atvejus, kai teisme žalos padaro tiek teisėjas šalims, tiek šalys teisėjams. Nors į teismo posėdžių salę negalima buvo neštis ginklų, šis reikalavimas nebuvo taikomas bajoriško laisvumo simboliui – kardui. Be to, į teismo posėdžių salę bajoras galėjo atsivesti tik šešis jį palaikančius bajorus. Teismo posėdžio eiga pakrypdavo visokia linkme, kai teismo posėdžių salėje susitikdavo keturiolika kardais ginkluotų bajorų.

EŽTT teisėjas Gediminas Sagatys pristatė šio teismo praktiką, susijusią su teisėjų etikos taikymu ir aiškinimu. Diskusijoje buvo prisiminti darbai ir svarstymai rengiant Etikos kodeksą. Prisiminta, kad vienas ryškiausių Lietuvos teisininkų, jau amžinybėn iškeliavęs, buvęs LR Konstitucinio Teismo pirmininkas Juozas Žilys, prieštaravo tokio kodekso kūrimui akcentuodamas, kad etikos taisyklės teisėjui turi būti žinomos ir neužrašytos, o jeigu jas reikia užrašyti, tai koks tai teisėjas.

Primename, kad š. m. birželio 1 d. Šiaulių apylinkės teisme lankėsi Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Marius Bajoras su komisijos nariais, aptarė kodekso praktikos naujoves ir pristatė Etikos kodekso praktinį vadovą.

Praktinį vadovą galima rasti puslapyje teismai.lt